klupdinėti

klupdinė́ti, -ė́ja, -ė́jo žr. klupinėti 1: Jie vijo vienas kitą klupdinėdami rš. | prk.: Po sunkia priespaudos ranka vaitojo ir klupdinėjo vargdieniai rš. Tu, Dieve, iš tolo matei mane klupdinėjant slidumoj brš. ^ Arklys klupdinėja su keturiomis kojomis, o žmogus su dviem dar veikiaus parklumpa M.